Kairiojo Neries kranto turistinė trasa

Atstumas nuo Vilniaus ~32 km
Trasos ilgis ~ 23,00 km
Trasoje užtruksite ~ 4 val.(važiuodami automobiliu su sustojimais)

Kviečiame pakeliauti 23 kilometrų ilgio žiedine kairiojo Neries kranto turistine trasa. Ši trasa skirta būtent Jums, jei norite pamatyti laisvai tekančią, susimąsčiusią Nerį, neįspraustą, kaip Vilniuje, į betono rėmus.
Maršrutas, kuris driekiasi esamais miško keliukais, pritaikytas keliaujantiems automobiliu, dviračiu bei pėsčiomis. Keliaukite drąsiai – visu maršrutu Jus lydės rodyklės (trasos kryptį rodys raudoni kvadratai rodyklėse) ir nuorodos. Visas žiedinis maršrutas parengtas taip, kad keliaujantieji galėtų pamatyti kuo daugiau gamtos ir kultūros vertybių. Todėl iki kai kurių objektų teks paėjėti pėsčiomis.
Didžiausia trasos vertybė – sudėtingas ir įdomus geomorfologiniu požiūriu Neries slėnis ir jį supantys miškai, iš kurių patys seniausi ir natūraliausi paskelti ES svarbos Natura 2000 teritorija. Čia susipina kelių tipų kraštovaizdžiai: vaizdingi kalvynai, žaliuojančios paslaptingos griovos, retųjų augalų prieglobstis – upelių slėnių pievos, miškai ir raguvos.
Trasa vingiuoja palei grybo formos Didžiąją Neries kilpą tai priartėdama prie upės, tai vėl pasukdama į miškų glūdumą. Požemių jėgos ir sudėtingas ledyno tirpimo procesas privertė upę išraityti šią kilpą. Neris galėjo atitekėti nuo Ausiutiškių link Panerių išsigraužusi tik 2 kilometrų ilgio slėnį, o nuvingiavo net šešiolika!

  1. PANERIŲ MIŠKO REGYKLA
    Nuo poilsio aikštelės paėjėjus kelis šimtus metrų, iš įrengto apžvalgos bokšto atsiveria įspūdinga Neries slėnio panorama. Kaip ant delno matosi vilnijantys Verkšionių ir Kulio kilpos miškai, Zabarijos kalvų dalis, o giedrą dieną – ir už 14 kilometrų esančios Kernavės bažnyčios bokštai.
  2. PANERIŲ DVARAS
    Vaizdingame Neries slėnyje nuo XVIII a. įsikūrė Panerių dvaras. Iki šių dienų geriausiai išsilaikė dviaukštis pagrindinis rūmų pastatas. Dvarą supa XIX a. pab. įkurtas parkas, kuriame vyrauja vietiniai medžiai, yra išlikusi senų liepų alėja.
  3. VERKŠIONIŲ “UŽKEIKTOS VESELIOS” AKMENYS
    Pasakojama, kad jaunosios motinai nepatiko būsimas žentas ir ji jaunuosius prakeikė:”Kad tu akmenim pavirstum”. Kai vestuvininkai kėlėsi per upę, jų vežimai apvirto ir visas pulkas suakmenėjo. Nusekus Neriai, arčiau priešingo kranto matomi 4 didesni ir 4 mažesni akmenys, vadinami pamergėmis ir pabroliais. Šis padavimas apie vėlių būseną vandenyje tarp gyvųjų ir mirusių pasaulių, siejamas su netoliese esančiu Padūkštų pilkapynu.
  4. PADŪKŠTŲ PILKAPYNAS
    Padūkštų pilkapyne išliko 33 pilkapiai. 2004 m. archeologai tyrinėjo vieną miško kvartalinės linijos pažeistą pilkapį. Tyrinėtas pilkapis datuojamas VI a. po Kr. Žemiau pilkapyno, už Neries matosi Dūkštos žemupio slėnis, kuriame yra net 3 piliakalniai.
  5. RAGUVOS
    Ledynmečio upės kairiajame Neries krante suklostė storus smėlio klodus, kuriuose dabar veši pušynai. Lietingais metais vandens srautai atitekėdami nuo molingų upės senslėnio kalvų, lengvame dirvožemyje išgrauždavo gilias griovas. Neries pakrantėje ties už upės matomomis Karmazinų kaimo sodybomis, sausos smėlingos raguvos rangosi, palikdamos griovų apsuptas aikšteles su senomis kreivomis pušimis.
  6. PURVĖS RĖVA
    Rėva – tai seklus, akmeningas upės ruožas su greitesne srove (upės slenkstis). Purvės rėva – viena iš šešių Neries rėvų, esančių regioninio parko teritorijoje.
  7. PEKLYNĖS KALNAS
    Daug paslapčių gaubia prigludusį prie Neries pusrutulio formos Peklynės kalną, iš dviejų pusių atribotą giliomis raguvomis. Šio kalno pavadinimas (Piekielna) paminėtas dar 1857 m. K. Tiškevičiaus knygoje “Neris ir jos krantai”.
  8. AUSIUTIŠKIŲ KONGLOMERATAS
    Konglomeratas – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs gargždas su smėlio, žvirgždo ir riedulių priemaiša. Paslaptingas konglomerato luitas, lyg nebylus geologinės praeities liudininkas, stūkso kairiajame Neries krante ties Ausiutiškėmis, prie pat upės vagos. Jis labai neįprastos formos ir atrodo lyg sudarytas iš keliasdešimties siaurų sluoksnių. Nueiti iki jo nebus lengva, teks leistis labai stačiu upės šlaitu.
  9. MITOLOGINIS AKMUO “KARVUTĖ”
    Aplinkinių kaimų žmonės gerai žino šį akmenį. Apie jį pasakojama labai pagarbiai ir su meile. Sakoma, kad šiam akmeniui toks vardas duotas todėl, kad kaip karvutė žmonėms duoda pieną, taip Karvutė duoda žuvis.
    Plačiau
  10. AUSIUTIŠKIŲ REGYKLA
    Ypatingai akį džiuginanti panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Čia matomas ne tik staigus upės vingis, bet ir viena didesnių Neries salų ties Šiurmonių kaimu, esančiu jau kitoje Neries pusėje. Likus apie 300 metrų iki regyklos, yra įdomi, iš lauko riedulių pastatyta apie 10 m aukščio koplyčia. O visai netoli šios vietos, 1920-1939 metais praėjo buvusi Lietuvos – Lenkijos demarkacinė linija.
  11. “RAGANŲ RATAS”
    Velniakampio kilpos miškuose vyrauja įvairaus amžiaus pušynai. Dažniausiai pušys, tiesios kaip stygos, grakščiai stiebiasi į mėlyną padangę. Tačiau netoli Ausiutiškių nedidelis miško plotas visai kitoks. Jame augančių pušų kamienai visaip susiraitę, susigarankščiavę, keistai persisukę…
  12. PINYKLOS MITOLOGINIS ŠALTINIS
    Šaltiniai, kurie teka į patekančios saulės pusę baltų kraštuose nuo senovės laikomi šventais, gydančiais. Ties Ausiutiškėmis, pušyne trykštantis Pinyklos šaltinis buvo žinomas aplinkinių kaimų gyventojams.
  13. PUŠIS “RAGANOS ŠLUOTA”
    Būnant miške, mūsų akis kartais „užkliūva“ už medžių ir krūmų, kurių šakos keistai suaugusios, jie išsiskiria lajos forma ar dydžiu. Keliaujant turistine trasa, ties Kragžlių pilkapynu, miško horizonte, matyti keista pušis.
  14. KRAGŽLIŲ PILKAPYNAS
    Tik 2005 metais miškininkai pastebėjo prie kelio esančias kalveles, primenančias pilkapius. Pagal šių apardytų pilkapių formą archeologai spėja, kad žmonės juose laidoti apie VI – VII amžiuje. Tuo metu pilkapiuose buvo laidojami sudegintų mirusiųjų palaikai.
  15. BRAŽUOLĖ
    Skaidrioji Bražuolė, maitinama daugybės trykštančių šaltinių, vingiuoja miškais, kartais trumpam iššokdama į pievas. Žemupyje sparčiai besigrauždama gilyn, ji tampa panaši į putojantį kalnų upelį. Čia Bražuolės slėnio šlaitai iškyla per 20-30 metrų virš vandens, upė krenta maždaug 7-8 metrus viename kilometre.

Informacijos šaltinis www.neriesparkas.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *